Mokyklos psichologo kabinetas

Profesionaliai psichologinei pagalbai mokykloje būtinos šiam darbui tinkamai įrengtos patalpos. Gerai įrengtos patalpos, patogios ir tikslios metodinės priemonės, aukšta mokyklos psichologo kvalifikacija ir motyvacija lemia geriausius rezultatus – mokiniams, jų tėvams ir mokytojams teikiama individualizuota bendroji, specialioji ir krizinė pagalba.

Šiandien tinkamai įrengtas mokyklos psichologo kabinetas dar yra retenybė. Dažnokai jis būna pakankamai mažas – tegali tilpti kelios kėdės ir stalas, nepatogioje vietoje – greta laiptinės, viršutiniuose aukštuose, be tinkamų baldų ar įrangos. Tačiau ir tokiuose ankštokuose kabinetuose, tinkamai paskirsčius konsultavimo, diagnostikos, atsipalaidavimo ir asmenines zonas, pasirinkus kompaktiškus, patogius, daugiafunkcinius baldus, mokyklos psichologas gali dirbti sėkmingai. Nedideliame kabinete psichologas gali dirbti tik individualiai ir tik su mažomis grupėmis. Tuomet didesniems darbams reikalingų papildomų patalpų jis turi ieškoti mokykloje.

Rimtesniam kabinetui reikalingos skirtingos paskirties erdvės, grupinių užsiėmimų specifika, darbuotojų skaičius reikalauja, kad kabinetui būtų skiriama ne mažesnė nei 25 m2 ploto patalpa. Optimalu, jeigu patalpos bus kelios: mažesnė ir didesnė, klasės patalpos ir pagalbinė patalpa. Kelios patalpos būtinos, jeigu mokykloje dirba keli psichologai. Tuomet jie gali priimti mokinius netrukdydami vienas kitam, rengti grupinius užsiėmimus. Kabinetas turėtų būti įrengiamas patogioje, bet mažiau praeinamoje ir netriukšmingoje vietoje, geriausia – žemesniuose pastato aukštuose. Konfidencialumą ir ramybę užtikrins didesnis atstumas nuo valgyklos, sporto salės, administracinių patalpų, muzikos kabineto, rūbinės. Patalpos turi turėti atskirą įėjimą.

 

ERDVIŲ POREIKIS

Gerai suplanuoto mokyklos psichologo kabineto erdvė turi būti saugi, funkcionali, estetiška, jauki, draugiška. Tai vieta, kurioje mokiniai, tėvai ir mokytojai noriai leidžia laiką, gali atsipalaiduoti, bet tuo pačiu metu išlieka produktyvūs. Gerai įrengtose mokyklos psichologo patalpose turėtų būti šešios zonos:

• Asmeninė psichologo darbo erdvė

Joje mokyklos psichologas dirba nekontaktinių valandų metu, ruošiasi konsultacijai, tvarko ir saugo tyrimų duomenis,  darbinius dokumentus, metodines priemones. Tik šioje erdvėje turėtų būti asmeninė matoma psichologo informacija: nuotraukos, užrašai, diplomų išrašai.

• Konsultavimo, diagnozavimo erdvė

Čia tinka nedideliu staleliu atskirti foteliai, kelios patogios kėdės. Toks baldų išdėstymas formuoja fizines ribas, tačiau nesukuria oficialaus pokalbio atmosferos. Šioje erdvėje neturi būti pašalinių daiktų, ryškių dėmesį blaškančių interjero detalių. Psichologui reikalingos diagnozavimo priemonės turi būti ranka pasiekiamos, susistemintos pagal amžių ir problemas. Ši pokalbių vieta bus saugesnė ir intymesnė ją atskyrus lentyna, spinta ar ekranu. Netoliese, spintelėje gali būti paruošta šildanti spalvinga antklodė. Ant ar greta stalelio vertėtų turėti troškuliui numalšinti skirtą vandens indą ir stiklines, popierinių nosinaičių paketą. Vertėtų atsiminti, kad popierinės nosinaitės pagalbą gaunančiam asmeniui neturi būti matomos. Aiškiai pastebimos nosinaitės gali grėsmingai signalizuoti, kad atėjote į vietą, kurioje turėsite verkti.

• Vieta grupiniams užsiėmimas

Šioje vietoje dirbama su mokinių grupele. Ją nebūtinai turi formuoti visiškai atskiras kėdžių komplektas su dar vienu stalu. Grupinio susitikimo vietą galima transformuoti prie pokalbių dviese erdvės pridėjus keletą papildomų kėdžių. Jos bus išdėstytos ratu, nes grupiniuose pokalbiuose yra svarbi ir vienoda visų dalyvių kūno padėtis, ir tai, kad susitikimo dalyvių akys būtų tame pačiame lygyje ir nereikėtų į pašnekovą žvelgti iš viršaus ar apačios.

• Nusiraminimo erdvė

Ne visada į psichologo kabinetą atėjęs mokinys jau yra pasiruošęs kalbėtis. Susikaupti, nurimti, sugrįžti į save, atsiverti jam gali padėti neįkyriai pasiūlytos malonios veiklos. Žaislų, žaidimų, spalvingų knygelių, ramios miško ar jūros ošimo muzikos fone, dailės priemonių aplinkoje jaunas žmogus pats nusprendžia, ką ir kiek jam įdomu veikti. Šioje erdvėje tiks kambariniai augalai, prabangiau įrengtam kabinetui – apšviestas akvariumas, terariumas su vėžliuku, narvelis su paukščiuku. Mažiausieji svečiai tokioje zonoje gali nusiraminti „apsigyvenę“  medžiaginėje palapinėje ar žaisliniame namelyje. Psichologas būti nusiraminimo vietoje, žaisti kartu ir atspindėti vaiko emocijas neprivalo. Tokiose vietose labai praverčia atskiriantis ekranas. Erdvėje tiks fotelis su aukšta nugarėle ir atrama galvai. Kai psichologas pastebi, kad vaikas nurimo, sugrįžo į save, jis vaiką gali palaipsniui perkelti į savo erdvę ir pradėti pokalbį.

• Žaidimo ir poilsio erdvė

Didelėse patalpose galime įrengti vietą vaikams tiesiog žaisti ir ilsėtis. Ji turėtų būti pasiekiama tada, kai tik jiems to prireikia, net ir tuomet, kai vaikai negauna psichologinės ir švietimo pagalbos, nėra diagnozuoti vystymosi sutrikimai. Tokioje erdvėje vaikas gali kalbėti apie viską, apie mokyklą ir užklasinį gyvenimą, užeiti pertraukų metu „šiaip sau”. Žinodami, kad tokia maloni vieta mokykloje yra, mokiniai nevengs „prisijaukinti“, ateiti ir paprašyti pagalbos ištikus krizei. Idealiai įrengtoje erdvėje vaikų lauks ne tik įdomūs žaislai, linksmi žaidimai, bet ir psichomotorinio vystymosi gerinimui skirtas stacionarus dviratis, nedidelės sūpynės, pusiausvyrą treniruojantys prietaisai.

• Laukiamasis

Į patalpą pašalinis žmogus neturi įžengti netikėtai. Pašalinių asmenų varstomos durys griauna konfidencialumo jausmą, nutraukia pokalbį, nuslopina pacientą. Todėl greta psichologo darbo kabineto patogu įsirengti ir laukiamąjį. Jame turėtų būti keletas kėdžių, rūbų kabykla, gali skambėti tyli, pokalbių kabinete neleidžianti girdėti muzika. Patalpoje reikalinga informacinė lenta tėvams, gali būti keletas paprastesnių stalo žaidimų, diagnostinių testų. Darbo su vaiku metu laukiamajame likę tėvai galėtų užpildyti klausimynus ir anketas.

Minimaliam mokyklos psichologo kabinetui pakaks pirmųjų dviejų erdvių. Nedidelę erdvę padalinti perpus padės paprasčiausia spinta. Visų erdvių įrengimui reikalinga supratinga ir veikli mokyklos administracija, tinkamos laisvos patalpos, geras biudžetas ir didelis mokyklos psichologo noras.

 

BALDAI

Mokyklos psichologo kabinete ir baldai, ir apdaila, ir smulkmenos turi būti ne tik funkcionalūs, bet ir kurti teigiamą atmosferą, gerus jausmus, sustiprinti pasitikėjimą.

Pagrindiniai, svarbiausi baldai yra kėdės. Ne paprastos kietosios mokyklinės metalinės ar plastikinės kėdės. Tai turi būti tikrai patogus – mokinys jose sėdės valandą, o specialistas pusdienį – baldas. Sofa mokyklos psichologo kabinete mažiau tinka. Patogiausi – foteliai. Jeigu kėdė kietesnė, sėdėjimo nepatogumą sumažins pagalvėlė. Jeigu fotelis nebedailus – denkite jį minkštu audiniu, spalvinga antklodėle ar plačia skara. Saugiai ir patogiai sėdintis mokinys pokalbio metu atsivers lengviau.

Svarbus kabineto elementas yra ir stalas. Jeigu jis vienintelis, neturi būti didelis ir masyvus. Tokie stalai būdingi gydytojo ar direktoriaus kabinetui ir primena biurus. Bendravimas iš už stalo kuria viršininko ir pavaldinio situaciją, brėžia neperžengiamas ribas, ignoruoja lygybės poreikį. Masyvus stalas trukdo atviresniam pokalbiui, verčia jį formaliu ir gąsdinančiu. Tuomet spręsti problemas, kartu planuoti, padėti vaikui atrasti savo stipriąsias puses tampa gerokai sunkiau. Psichologo kabinete esantis stalas turėtų tarnauti raštinės darbams ir būti naudojamas nekontaktinių valandų metu. Pokalbis su mokiniu, jo tėvais ar mokytojais turi vykti kitoje ir kitokioje kabineto vietoje – konsultavimo erdvėje.

Lentynos, lentynėlės, spintos ir spintelės skiriamos ne tik daiktų laikymui. Jos gali labai pagyvinti kabinetą ir paversti jį jaukesniu. Lentynose ir spintose saugomi vidiniai psichologo dokumentai, asmeniniai daiktai, metodinės priemonės, žaislai ir žaidimai, knygos, piešimo reikmenys.

Naujiems baldams mokykla lėšų ne visada turi. Stalo, kėdžių, spintos galite paprašyti draugų – jie mielai atiduos nebenaudojamus savo vaikų baldus. Tinkamų naudotų baldų, drabužių kabyklų, aksesuarų, dekoracijų kartais galima rasti mokyklos rūsiuose ar palėpėse. Vertingos, bet jiems nereikalingos įrangos ir aksesuarų gali turėti mokyklos teatro vadovas, medicinos seselė, darbų mokytojas. Pradinių klasių mokytojas gali padovanoti nepanaudotą lentą, linksmesnių ir spalvingesnių žaidimams ar ugdymui skirtų priemonių. Kabinete vietą gali rasti ir medicininės pastatomos širmos, senesnės stalinės lempos, labai retai namuose benaudoja garso aparatūra. Kūrybingam ir taupiam kabineto įrengimui laki fantazija tikrai padės. Nebrangūs, jau naudoti daiktai gali puikiai pasitarnauti jaukaus kabineto kūrimui. Ne bėda, jeigu kelių daiktų ir pritruks. Svarbiausia – tinkama atmosfera jums ir jūsų svečiams.

Kabineto baldai neturėtų būti aštriais, smailiais kampais. Baldus tinka išdėstyti ne linijomis ar stačiu kampu, bet nežymiomis kreivėmis.

 

SPALVOS

Kabinete spalvas reikia parinkti pagal zonų paskirtį ir vaikų amžių. Centrinę nervų sistemą ir regėjimą geriausiai veikia žalia ir mėlyna spalvos. Šviesūs tonai gerina psichofiziologinę būklę ir nuotaiką. Tamsūs tonai ir gausūs atspalviai slegia ir gniuždo. Vertėtų didesnį dėmesį skirti reikšmingą psichologinį poveikį darančios spalvoms: oranžinė padeda atsiverti pokalbyje, geltona padeda užmegzti kontaktą, violetinė verčia gilintis į save, mėlyna sukuria distanciją, alyvinė nuramina, geltonai žalia išlaisvina, balta ir pilka slopina sudirgimą, rožinė skatina švelnumą. Balta spalva tinkama tik kaip kitų spalvų fonas. Prastai apšviestoje baltai išdažytoje patalpoje erdvė atrodo pilka ir slegianti. Durų spalva įeinančiam gali sukelti reikšmingas psichologines asociacijas: gali kviesti arba atkalbinėti užeiti. Pilka durų spalva neskatina jas atverti.

Spalvų patrauklumą lemia ir amžius. Ankstyvajame amžiuje visi vaikai linkę rinktis raudoną, mergaitės – rožinę spalvas. 9-11 taisiais metais dėmesį ima traukti oranžinė, vėliau geltona, gelsvai žalia, žalia spalvos. Po 12-tojo gimtadienio stiprėja potraukis mėlynai. Ši spalva – priimtiniausia suaugusiesiems. Tokie pokyčiai sutampa su bendrąja žmogaus raida, stiprėjančiu patrauklumu gilioms spalvoms.

Mažame kabinete turi vyrauti ramios ir neutralios spalvos. Ryškios, išraiškingos spalvos gali varginti ir dirginti. Atminkite, kad šioje patalpoje turėsite ne tik trumpam priimti besikreipiančiuosius, bet ir praleisti didžiąją savo darbo dienos dalį. Sienas reikėtų dengti paprastais pastelinių atspalvių dažais, paįvairinti ramiais tapetais. Pagrindines, vyraujančias spalvas reikia derinti tarpusavyje: jei ant grindų patiestas pilkas ar šviesus kilimas, sienos turėtų būti bent šiek tiek kontrastingos spalvos – taip bus suardytas kambario sterilumas. Ant sienų galima pakabinti ramių spalvų plakatus. Ryškių vizualinių dirgiklių, margų tapetų konsultacijos patalpoje reikia vengti. Tuščia, minimalistinė erdvė, balta siena su gėle vaiko nervų sistemą veiks daug geriau nei didelė spalvingais piešiniais nukabinėta lenta. Mažame psichologo kambaryje turėtų būti taisyklė – mažiau bereikalingų dirgiklių yra daugiau.

Dideliame psichologo kabinete spalvinis apipavidalinimas skirsis. Laukiamajame ir konsultavimo erdvėje spalvos turi kurti ramybę, dialogo nuotaiką; spalvų kontrastai, stimuliuojančios šiltos spalvos čia netiks. Žaidimų terapijos erdvei tiks ryškūs, kontrastuojantys tonai. Atsipalaidavimo ir psichoemocinės įtampos mažinimo erdvėje turi vyrauti ramūs, neutralūs, spalvų tonai, tiks mėlyna ir žalia spalvos.

Psichologo kabinete netinka plytelėmis klotos grindys. Priimtiniausios yra minkštos dangos: kiliminė danga, kilimas, linoleumas.

 

APŠVIETIMAS

Psichologo kabineto apšvietimas turi būti šiltas, tolygus, raminantis, išsklaidytas. Šioms patalpoms netinka nei ryški, „medicininė“ gydytojų kabinetams dažnai būdinga šviesa, nei pasislėpti leidžianti prieblanda. Pagrindinis šviesos šaltinis turi būti natūrali dienos šviesa. Jeigu kabinetas įrengtas pastato pietinėje pusėje, reikės šviesos srautą reguliuojančių žaliuzių ar lengvų užuolaidų. Mažiau saulės apšviečiamą patalpą verta dekoruoti šviesiomis spalvomis. Patalpa be langų psichologo kabinetui visiškai netinka.

Dirbtinis kabineto apšvietimas turi tik papildyti, kompensuoti pagrindinę, saulės skleidžiamą šviesą. Gerai įrengtame kabinete reikės 3 dirbtinės šviesos šaltinių: nuo lubų krentančio pagrindinio išsklaidyto bendrojo patalpos apšvietimo, darbui su dokumentais skirtos stalinės lempos ir žaidimo vietoje esančio, į patalpos šoną, kampą ar grindis nukreipto apšvietimo.

Kabinetui vertėtų pasirinkti šiek tiek šiltesnio atspalvio lemputes.

 

KVAPAS

Kabinete esantys kvapai gali dirginti ir atpalaiduoti, įtakoti sprendimus ir neleisti susikaupti. Ilgai uždaroje, nevėdinamoje patalpoje dirbantis psichologas gali prie jos kvapo priprasti. Tuomet į patalpą užėjęs žmogus gali turėti prastą pirminį įspūdį, kuris įtakos konsultacijos kokybę, juo nuomonę apie specialistą ir pagalbos procesą.

Jeigu pacientai keičiasi be pertraukų, patalpą būtina vėdinti. Todėl tarp konsultacijų teks daryti pertraukėles ir žiemą ar vasarą patalpą išvėdinti. Kabinetą reikia įprasti tinkamai vėdinti ir todėl, kad dalis mokinių, ypač depresinės ar psichopatinės asmenybės, gali turėti asmeninės higienos bėdų.

Darbas mokyklos psichologo kabinete bus sėkmingesnis, jeigu kvapas jame bus neutralus, patalpa tinkamai vėdinama. Kartais verta naudoti nedirginančius, maloniai atpalaiduojančius, švelnius oro gaiviklius.

 

LAIKRODIS

Kabinete turėtų būti du laikrodžiai. Vienas laikrodis gali stovėti matomoje vietoje ant stalo, kitas kabėti ant sienos už paciento nugaros. Tokiu būdu mokinys tiksliau žinos, kiek valandų yra. Tai ypač svarbu daugiau kalbantiems ir mažiau savo laiką kontroliuojantiems klientams. Už mokinio nugaros esantis laikrodis psichologui leis laiką pasitikrinti nepastebimai klientui, nepasukus galvos, neatsitraukus nuo klausymosi. Geresnis laiko kontroliavimas reikalingas tam, kad būtų pakankamai laiko esamo pokalbio apibendrinimui, ir tikslesnei kitos konsultacijos pradžiai. Ne visada užtęstu pokalbiu lieka patenkintas ir klientas: jo laukia pamokos, būreliai, autobusai…

 

AKSESUARAI

Pagalbos ieškančiojo mintys dažnai klaidžioja, jo dėmesys gali užkliūti už kiekvienos nereikšmingos kabinete esančios detalės. Perkrautame, netinkamai įrengtame kabinete teikti pagalbą bus sunku nes bendravimą ir bendradarbiavimą trikdys blaškymasis.

Psichologo kabinete tinka gėlės. Jas reikia rinktis tokias, kurios nejautrina, nedirgina: mažiau ryškias, smulkiažiedes, žemesnes. Jeigu kabinete labai norisi paveikslėlio, skulptūrėlės ar kitokios meninės detalės, nuomonės apie kiekvieną iš jų paklauskite kelių žmonių. Sužinokite, kokias asociacijas jos jiems sukelia, kur siūlo statyti ar kabinti.

Yra manančių, kad psichologo kabinete turėtų vyrauti neutralumas, todėl šeimos, švenčių nuotraukos jame netinka. Tačiau dalyje kabinetų tokias nuotraukas, ant sienos sukabintus diplomus, kvalifikaciją ar kursus patvirtinančius raštus matome. Apie jų eksponavimą turi spręsti kabineto šeimininkas. Mokyklos psichologas turi jausti, kad tai yra jo patalpa, kurioje gali geriausiai susikaupti ir dirbti.

Asmeniniai daiktai: vaistai, higienos priemones, saldainiai, užkandžiai laikomi atskiroje uždaroje spintelėje. Uždaroje rakinamoje spintoje saugomos anketos, konsultacijų dokumentai.

Dėl kavos ir arbatos vieningos nuomonės nėra. Pasiūlius karšto gėrimo galima sugriausti tarp psichologo ir mokinio ar tėvų atsiradusią įtampą, pranešti, jog „esate čia laukiamas“. Tačiau psichologinė pagalba yra įpareigojantis socialinis susibūrimas ir tokiu turi likti. Kavos gėrimas su lankytojais gali pernelyg blaškyti. Tinkamiausias gėrimas mokyklos psichologo kabinete – paprasčiausias vanduo.

Darbo su mažiausiaisiais metu reikia atminti, kad dokumentai, akiniai, telefonas, rašikliai ir kiti ypatingos priežiūros dalykai neturi būti vaikui pasiekiami. Psichologo drabužiai turi būti pritaikyti kontaktams su mažais vaikais. Šventinius, elegantiškus drabužius vertėtų saugoti nuo mažų „nelaimingų atsitikimų” ir dėvėti paprastesnius.